- pritykoti
- 1 pritýkoti KŽ; M, Rtr 1. tr. NdŽ tykojant pagauti, sulaukti, sutikti: Nu, palauk, aš aną kumet nor pritýkosu PP57. Pritýkojau senį už kerčios Krš. Negali tokio pono pritýkotie! Adm. 2. intr. prisėlinti: Mikutis prisirinko akmenų ir pritykojęs pašovė Kudliui užpakalinę koją K.Saj. Reikia pasalūniškai pritykoti, sėlinant kaip katei rš. Pritýkojo ir kaip griebė ažu kaklo Ob. Pritýkojęs sugrobiau arkliuo už karčių Skd. 3. tr. tykant gauti, išlaukti: Nieko negali pritýkoti – tuščios krautuvės Krš. Žmonių minios, kol ką pritýkoji! Krš. ^ Ka savo neturi, iš kito nepritýkosi Ps. ║ nužiūrėti: Jis pritýkojo po prieklėčiu pinigus ir pavogė Slm. 4. intr. NdŽ, Žb ištaikyti progą, momentą, nusitaikyti: Jy pritýkojo ir ištraukė iš kešenės pinigus Slm. Pritýko[jo] pavogt i pavogė Dglš. Sargų pačių būta užmigta, o tuo tarpu vagių pritykota apiplėšti rš. Šuva pasalančius pritýkojo įkąsti J. Pritykojęs kada nors užeisiu Ds. Palik, gal kada pritýkosiu laiko ir paimsiu Šmn. Nepripratęs ant medžiojimo, negalėjo nieko pritýkot nušaut BM164(Pšl). | refl. NdŽ: Nuejo į tą pačią vietą, kaip ta lapė atejo, anie prisitykojo ir nušovė LTR(Kl). Šuo prisitykojo ir, nučiupęs kulną, išdūmė pro duris LTR(An). Kada kitokart pristýkosi atvažiuot? Dglš. Pristýkojo bobyna i dukumentus ištraukė Dglš. \ tykoti; datykoti; ištykoti; nutykoti; patykoti; pritykoti; sutykoti; užtykoti
Dictionary of the Lithuanian Language.